Šį šeštadienį, balandžio 27 d. 18 val. vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami į virtuozo iš Lenkijos Michalo Szostako koncertą “Pavasarinės vargonų improvizacijos”, kuris įvyks VU Šv. Jonų bažnyčioje. Šio vakaro programa muzikos gurmanus maloniai nustebins. Klausytojai išgirs ne tik žanro klasika tapusius J.S. Bacho, D. Buxtehudės ir L.J.A. Lefébure-Wély vargonų kūrinius, bet ir garsiuosius L. van Bethoveno bei A. Vivaldi transkripcijų opusus. Taip pat maestro Szostakas visus pradžiugins net keturiomis skirtingų charakterių improvizacijomis: Itališko koncerto, Andante cantabile, prancūziškos maldos bei L. van Bethoveno “Odės džiaugsmui” tema.
Anot vargonininko, jo širdžiai mieliausios yra improvizacijos, nes jos leidžia išbandyti instrumento galimybes ir suteikia gyvą kontaktą su publika. “Aš jaučiu ryšį su klausytojais per tai, kaip jie reaguoja į muziką. Žodžiais net sunku apibūdinti, nes tai yra metafiziniai klausimai,” - pasakojo menininkas. “Improvizacija yra geras būdas sužinoti apie instrumentą. Jo savybes ir stipriąsias bei silpnąsias puses. Pats instrumentas yra puikus įkvėpimo šaltinis improvizatoriui,” - mintimis dalinosi Maestro. Michalas Szostakas – žymus lenkų vargonininkas, kuris savo muzikinę kelionę pradėjo būdamas 17 metų Varšuvoje, Lenkijoje. Baigęs Jozefo Elsnerio viešąją muzikos mokyklą ir Fryderyko Šopeno muzikos universitetą, jis mokėsi pas tokius žinomus muzikus kaip dr. Romanas Szlauzys ir prof. Marian Sawa. Meilė muzikai paskatino jį tęsti vargonų atlikimo ir improvizacijos studijas Milane, Italijoje. Szostakas įgijo ne tik formalųjį išsilavinimą, bet ir dalyvavo meistriškumo kursuose, kuriuos vedė žymūs vargonų muzikos ir liturginės muzikos specialistai. Jo daktaro disertacija „Vargonai, kaip improvizacijos meno ir atlikimo praktikos įkvėpimo šaltinis“ yra jo mokslinio požiūrio į instrumentą pavyzdys. Kaip tarptautinis koncertuojantis vargonininkas, Szostakas sužavėjo publiką visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Jis yra ne tik atlikėjas, bet ir atsidavęs pedagogas, visame pasaulyje vedantis vargonų improvizacijos ir vargonų literatūros interpretavimo seminarus. Jo indėlis šioje srityje neapsiriboja vien veikla ir išsilavinimu. Szostakas taip pat publikuoja straipsnius prestižiniuose vargonų žurnaluose. Be to, jis yra prestižinių organizacijų, tokių kaip Karališkasis vargonininkų koledžas ir Amerikos vargonininkų gildija, narys. Be muzikinių užsiėmimų, Szostakas taip pat studijavo vadybą ir rinkodarą. Vėliau savo įgytą patirtį panaudojo dėstydamas įvairiuose universitetuose. Kaip Jan Drzewoski fondo įkūrėjas ir prezidentas, Szostakas ir toliau remia su vargonais susijusias iniciatyvas, dar labiau sustiprindamas savo įsipareigojimą šiai meno formai. Daugiau informacijos: www.michalszostak.org. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt
Comments
VU Šv. Jonų bažnyčia
Šeštadienis, 2024-03-23 18 val. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir Vidas Pinkevičius, vargonai Įėjimas nemokamas Kovo 21 dieną muzikos pasaulis švenčia 339-ąjį Johanno Sebastiano Bacho (1685-1750) gimtadienį. Šių metų koncerto koncepcija skiriasi nuo visų ankstesnių metų Bacho gimtadienio koncertų. Nors Bacho sūnūs visą laiką bandė įtikinti amžininkus, kad jų tėvo muzikos niekas nemokė, tačiau net ir tokiam genijui, vargu ar būtų pavykę pasiekti tokių aukštumų be kitų meistrų įtakos. Todėl šiame koncerte klausytojus supažindinsime su kompozitoriais, iš kurių Bachas mokėsi, bei kompozitoriais, kurie buvo įtakoti didžiojo muzikos meistro. Koncerto pradžioje skambės vieno gabiausių Bacho mokinių Johanno Ludwigo Krebso (1713-1780) preliudas ir fuga C-dur. Kaip pasakojo dr. Vidas Pinkevičius, šiame preliude girdisi šiaurės Vokietijos vargonų muzikai būdingi virtuoziški pazažai, sudėtinga pedalų partija, fugai pasirinkta greita ir energinga žigos tema. Visi šie bruožai buvo būdingi ir Bacho kūrybai. Todėl šis kūrinys neabejotinai rodo tiesioginį mokinio ir mokytojo ryšį. Toliau programoje skambės Dietericho Buxtehudės (1637-1707) pasakalija d-moll. Žymusis šiaurės Vokietijos Liubeko miesto Marijos bažnyčios vargonininkas tikrai paliko ryškų įspaudą Bacho kūryboje. Jaunystėje Bachas pėsčiomis nuėjo iki Liubeko 450 km, kad susipažintų su Buxtehudės kūryba. Garsioji Bacho pasakalija c-moll rodo neabejotiną šių kompozitorių sąsają. Viena iš ankstyvųjų įtakų Bacho gyvenime buvo Johanas Pachelbelis (1653-1706). Su jo kūryba maestro susipažino gyvendamas savo vyresniojo brolio Johanno Christopho Bacho namuose Ohrdrufe. Slapčiomis nuo brolio, mėnulio šviesoje, jaunasis Bachas kopijavo natų rinkinį, kuriame šalia Frobergerio, Fischerio, Kerlo, Buxtehudės, Bruhnso, Böhmo, buvo ir Pachelbelio kūriniai. Koncerte skambės garsusis kanonas D-dur, skirtas trims smuikams ir basso continuo, atliekamas vargonų dueto. Bachas buvo meistriškai įvaldęs ornamentuoto choralinio preliudo žanrą, visi besidomintys jo muzika tikrai yra girdėję nuostabaus grožio ornamentuotus choralinius preliudus iš “Vargonų knygelės” ar Leipcigo choralų rinkinių. Georgo Böhmo (1661-1733) choralinis preliudas “Vater unser im Himmelreich” (liuteroniškasis “Tėve mūsų” variantas) neabejotinai padarė įtaką Bachui. Kaip sakė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, šis choralas yra tikras šiaurės Vokietijos baroko perlas. Na ir žinoma negalime pamiršti talentingųjų Bacho sūnų. Tikriausiai jiems buvo nelengva varžytis su genialiuoju tėvu, tačiau jie ne tik mokėsi iš senojo stiliaus, bet ir įnešė į savo muziką ir naujų vėjų. Programoje skambės Carlo Philippo Emanuelio Bacho (1714-1778) galantiškojo stiliaus sonata F-dur, dedikuota Prūsijos princesei Annai Amalijai, kuri, nors ir nemokėdama groti kojomis, turėjo puikius vargonus su pedalais, kurie išliko iki šių dienų ir yra seniausi vargonai Berlyne. Wilhelmas Friedemannas Bachas (1710-1784) buvo vyriausiasis Bacho sūnus. Koncerte išgirsime tris fugas manualams. Nors pedalų partijos jose ir nėra, tačiau visos polifoninės vingrybės yra skirtos virtuoziškai rankų partijai. Beje, šis sūnus išvaistė tėvo palikimą, todėl trečdalis J.S.Bacho kūrinių galėjo pradingti metų bėgyje. Na ir kaipgi gimtadienio koncertas be paties solenizanto? Pabaigoje nuskambės garsusis Brandenburgo koncertas Nr. 6 vargonų duetui, kurį V.Pinkevičius aranžavo vargonų duetui. Nuostabios, džiaugsmingos muzikos garsai užpildys VU Šv. Jonų bažnyčios skliautus ir pakylės iki dangaus. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt Šiandien mano kanale - Lietuvos muzikos diena. Tad labai džiaugiuosi galėdamas su jumis šiandien pasidalinti Liaudos Vaitkūnaitės-Ragauskienės Atsimainymo meditacijomis. Atsimainymo meditacijos buvo sukurtos 2011 m., o aš groju iš naujausios 2021 m. versijos. Ciklas turi IV dalis - I. Į aukštą kalną, II. Spindinti balta šviesa, III. Pastatykime tris palapines ir IV. Mylimasis sūnus. Tikimės, kad jums patiks šis vaizdo įrašas, kurį įrašiau Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje! Liauda Vaitkūnaitė-Ragauskienė - Lietuvos vargonininkė, kompozitorė ir muzikos pedagogė. 1996-2004 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur baigė vargonų (2003 m. prof. V. Survilaitės klasė) ir kompozicijos (2004 m. prof. O. Balakausko klasė) studijas. ). Nuo studijų metų ji koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, įvairiuose koncertuose, festivaliuose, konkursuose, jos kūriniai skamba ir liturgijoje. Nuo 2003 metų dirba vargonininke bažnyčiose ir įvairių muzikos dalykų mokytoja meno mokyklose, nuolat atlieka ir kuria kūrinius vargonams, įvairiems instrumentams, instrumentiniams ir vokaliniams ansambliams, solistams, orkestrui ir vaikams, taip pat giesmes. Šiandien norėčiau pasidalinti VU vargonų studijos "Unda maris" 2023-12-30 koncerto video. Tikiuosi, kad jums patiks Johanno Sebastiano Bacho, Josefo Rheinbergerio, Alexandro Guilmanto, Maxo Regerio, Jano Pieterszoono Sweelincko, Johanno Strausso, Jacques-Nicolas Lemmenso ir Vido Pinkevičiaus kūriniai. Koncere dalyvavo Benas Matuzevičius, Regina Dainytė, Vytautas Jonkus, Kotryna Kuliešiūtė ir dr. Vidas Pinkevičius. Malonaus klausymo! Jau rytoj, gruodžio 30 d. 18 val. vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami į Vilniaus universiteto vargonų studijos “Unda Maris” senųjų metų palydėtuves VU Šv. Jonų bažnyčioje koncerte “Palydėkime Senuosius su vargonais”. Koncerte dalyvaus Benas Matuzevičius, Regina Dainytė, Vytautas Jonkus, Kotryna Kuliešiūtė, dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir dr. Vidas Pinkevičius.
“Labai malonu muzikuoti kartu su savo studentais”, sakė studijos vadovai. “Kai kurie nariai yra studijos “Unda Maris” senbuviai, o kiti dar tik žengia pirmuosius žingsnius vargonų pažinime. Džiaugiamės galėdami dalintis savo muzikine patirtimi su visais VU bendruomenės nariais”. Šiame koncerte kiekvienas klausytojas atras kažką artimo sau, nes programoje skambės įvairių žanrų ir stiliaus kūriniai. Klausytojai išgirs Johanno Sebastiano Bacho, Josefo Rheinbergerio, Alexandro Guilmanto, Maxo Regerio, Jano Pieterszoono Sweelincko, Johanno Strausso, Alberto Renaud ir Vido Pinkevičiaus kūrinius vargonams. Kadangi koncertas vyks tarpušvenčiu, programoje išgirsime Kalėdinių giesmių melodijas, susimąstyti privers niūrusis Rheinbergeris, nemirtinga klasika dvelks Bacho kūriniai, na o valsų karalius Straussas panardins į Naujųjų metų sutikimo siautulį. Platus programos spektras leis atskleisti VU Šv. Jonų bažnyčios vargonų galimybes. Vargonai klausytojus sužavės plačia dinamine skale ir užburiančia akustika. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt Įėjimas nemokamas. Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų 2024 Naujųjų metų! Tikimės jus ir toliau džiuginti savo muzikavimu ateinančiais metais, o galbūt ir suteikti įkvėpimo pradėti muzikuoti patiems! Vidas ir Aušra Šių akademinių metų vargonų koncertų ciklą „Muzikos valanda“ pradės dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė M.K.Čiurlionio chorinės kantatos „De Profundis“ transkripcija vargonų duetui. Klausytojus užlies didžiųjų Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčios vargonų garsai. Kviečiame į koncertą spalio 7 dieną, 18 valandą, Šv. Jonų bažnyčioje. Kontrastingai Čiurlioniui programoje nuskambės Ch.W. Druckenmüllerio trijų dalių koncertas vargonams G-dur iš Husumerio vargonų rinkinio. Bacho bendraamžio kūrinys klausytojus sužavės virtuoziškais pasažais ir dinaminiais kontrastais. „Šis rinkinys man buvo tikras atradimas“, šypsodamasi pasakojo dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė. „Tai trečiasis šio rinkinio kūrinys, kurį vargonuosiu šv. Jonų bažnyčioje, bet tikrai ne paskutinis. Nenusiraminsiu tol, kol nepagrosiu jo viso.“ Kaip pasakojo dr. Vidas Pinkevičius, programoje atliksiantis Bacho preliudą ir fugą a-moll, tai buvo pirmasis stambus Bacho veikalas, kurį jam teko groti vargonais. „Nuostabu po daugelio metų vėl prisiliesti prie šio kūrinio ir pajusti iš jo dvelkiančią melancholiją.“ Kaip ir daugelyje kitų koncertų, taip ir šiame nuskambės specialiai šiai progai dr. Vido Pinkevičiaus sukurta meditacija ukrainiečių liaudies dainos tema. „Kol tęsiasi šis brutalus karas, tol nevalia pamiršti didvyriškai kovojančios Ukrainos tautos.“ „Visada norėjau pagroti Brahmso preliudus ir fugas vargonams, tačiau dažniausiai pritrūkdavo laiko“, pasakojo Vidas Pinkevičius. „Pagaliau tai pavyko padaryti. Preliudas ir fuga a-moll yra dramatiškas ir novatoriškas Brahmso kūrinys, kuriame kompozitorius išmaniai panaudojo ypatingas ritmines vertes, kurias ankstesni muzikiniai traktatai fugose naudoti draudė.“ Kelionę po romantinės muzikos erdves pratęs trys Josefo Rheinbergerio pjesės iš Op.156. Klausytojus sužavės ne tik sodri ir tapybiška kompozitoriaus muzikinė kalba, bet ir romantiški pavadinimai. „Šių kūrinių atlikimas man teikia nepaprastą malonumą, kiekvieną kartą juos atliekant, vaizduotė piešia vis naujus paveikslus“, pasakojo Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė. Romantika dvelks ir vargonų duetui sukurta švedų kompozitoriaus G. Mankelio fantazija Es-dur. Tai vienas iš paskutiniųjų šio kompozitoriaus kūrinių. Ypatingai gražiai išplėtota yra vidurinioji šios fantazijos dalis. O koncertą pabaigs nuotaikingas valsas, sukurtas dr. Vido Pinkevičiaus, pagrįstas danų liaudies dainos „Per Nilen“ tema. Vasarą šis duetas sužavėjo Danijos klausytojus. Viliamės, kad jis patiks ir šio koncerto publikai. Daugelyje šalių koncertuojantys vargonininkai, autoriai ir tinklaraštininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vargonavimo paslapčių tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės, skirtos tūkstančiams vargonininkų iš 89 šalių, kūrėjai. Jie taip pat yra Vilniaus universiteto vargonininkai ir vadovauja universiteto vargonų studijai „Unda Maris„. Vargonų muzikos mylėtojams jie siūlo vargonų muzikos klausytis internetu savo kanaluose YouTube ir Spotify platformose. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje„ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt Įėjimas nemokamas. PROGRAMA: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) Kantata De profundis, aranžuotė vargonų duetui, atl. A. ir V. Pinkevičiai Christoph Wolfgang Druckenmüller (1687-1741) Koncertas G-dur: Allegro-Adagio-Allegro, atl. A. Motūzaitė-Pinkevičienė Dieterich Buxtehude (1637-1707) „Komm, Heiliger Geist, Herre Gott“, BuxWV 200 Johannas Sebastianas Bachas (1685-1750) Preliudas ir fuga a-moll, BWV 578 Vidas Pinkevičius (1976) Meditacija ukrainiečių liaudies dainos tema „Oy kryache, kryache“ Op. 238 Johannes Brahms (1833-1897) Preliudas ir fuga a-moll, WoO 9 atl. V.Pinkevičius Josef Gabriel Rheinberger (1839-1901) Pastorale Op.156 Nr. 8 In memoriam Op. 156 Nr. 7 Visione Op.156 Nr. 5, atl. A. Motūzaitė-Pinkevičienė Gustaf Adolf Mankell (1812-1880) Fantazija vargonų duetui Es-dur: Allegro moderato-Canzonetta. Andante con moto-Finale Vidas Pinkevičius (1976) „Per Nilen“ Op.236 vargonų duetui Šį straipsnį parašiau dar 2011 metais, po VI-ojo tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso, bet kadangi tuomet jo niekas nenorėjo spausdinti, 2015 metais jį publikavau savo tinklaraštyje. Ką tik nuskambėjus paskutiniems IX tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso akordams matau, kad šios idėjos yra aktualios ir šiandien, todėl su naujais papildymais perspausdinu jį dar kartą. Mano nuomone, bent dalis šių pasiūlymų tiktų ir muzikos konkursams apskritai, todėl nerašau tik apie vargonininkams būdingus specifinius dalykus, kurių pasirodymus šiame konkurse atidžiai sekiau nuo pradžios iki pabaigos (mano subjektyvius vertinimus visi norintys galėjo pamatyti mano FB paskyroje). Muzikos konkursai atlikėjams ir klausytojams gali duoti labai daug. Atlikėjai gali išbandyti savo jėgas, stengtis atrasti savo galimybių ribas ir jas pranokti, o klausytojai –pasigerėti kylančiomis muzikos pasaulio žvaigždėmis, nepriekaištingomis ar originaliomis interpretacijomis. Konkursuose atlikėjai savo interpretacijas patiki vertinti žiuri komisijoms, kurios dažniausiai sudaromos iš patyrusių, pripažintų savo srities ekspertų. Kadangi tiek atlikėjams, tiek klausytojams vienas iš svarbiausių konkurso solidumo ir prestiziškumo įrodymų yra žiuri komisijos sprendimų objektyvumas, muzikos konkursai taip pat turi sudaryti sąlygas objektyviai ir nešališkai vertinti konkursantų atlikimą. Šiame straipsnyje kaip tik ir norėčiau pasiūlyti 9 idėjos, kurios galėtų padidinti muzikos konkursų objektyvumą.
1. Atlikimo anonimiškumas Ko gero pats paprasčiausias ir akivaizdžiausias pasiūlymas būtų padaryti konkursantų atlikimą anonimišką. Beje, šis būdas pasaulyje jau seniai ne naujiena. Klausytojams dėl įdomumo atlikėjai būtų žinomi, bet žiuri komisijos nariams – ne. Prieštaraujantys tokiam pasiūlymui paprastai remiasi tuo, kad objektyviam atlikėjo įvertinimui kaip tik ir reikia matyti patį konkursantą. Juk daugelis iš mūsų esame matę žavingų ir išvaizdžių atlikėjų, kurių tiesiog buvimas scenoje teigiamai veikia publiką (žiuri taip pat). Plastiški atlikėjų judesiai ir emocijos, sklindančios iš jų persiduoda klausytojams ir tiesiog tampa interpretacijos dalimi. Pritarčiau šiai nuomonei, jei ne tas žmogiškasis faktorius. Be to, juk būna tam tikrų atlikimo sričių, kur atlikėjas dėl instrumento stovėjimo vietos tiesiog yra nematomas. Mano nuomone, žiuri nariai galėtų paaukoti tą atlikėjo matomumo ir elgesio scenoje aspektą vardan nešališko objektyvumo. Jeigu norint patekti į konkursą, dalyviams reikia atsiųsti savo atliekamos muzikos garso įrašą, ant disko atlikėjai negalėtų parašyti visiškai nieko. Konkurso sekretorius paskirtų konkrečiam diskui numerį, kuris išsaugotų atlikimo anonimiškumą. Jeigu vis tik kai kas bandytų ant disko prilipinti tam tikrų ženklų ar lapelių su užrašais, kurie galėtų pakenkti atlikimo anonimiškumui, tokie diskai paprasčiausiai galėtų būti diskvalifikuojami. Norint padaryti atlikimą anonimišku pačio konkurso metu, komisiją nuo konkursantų reikėtų atskirti tam tikra širma. Kaip tai praktiškai įgyvendinti? Atlikėjų pavardės turėtų būti žinomos tik konkurso sekretoriui, o ne komisijos nariams, kurie žinotų tik atlikėjų numerius. Tai būtų ypač nesunku padaryti konkursantams ištraukus pasirodymo eilės tvarką burtų keliu. Galbūt konkurso sekretorius netgi užsiregistravusių konkursui dalyvių sąrašą iš viso galėtų laikyti paslaptyje. Tokio pasiūlymo įgyvendinimo skeptikai sakytų, kad praktiškai tai padaryti būtų neįmanoma. Nežiūrint to, mano nuomone, keli komisijai atsitiktinai žinomi konkursantai, neturint viso pilno sąrašo, jau būtų nemaža problema, ypač jeigu yra planuojamos kokios nors „povandeninės srovės“. 2. Vertinimo kategorijos Antrasis ir trečiasis mano pasiūlymai, kurie, net ir nesant anonimiškam atlikimui, gerokai prisidėtų didinant konkursų objektyvumą, yra susiję su vertinimu. Visų pirma, konkurso organizatoriams reikėtų sukurti tam tikras vertinimo kategorijas, kurių laikytis turėtų žiuri komisija. Kitaip tariant, balai negalėtų būti duodami bendrai už konkursanto pasirodymą, bet reikėtų išskaidyti vertinimą į kelias kategorijas, apimančias visus pagrindinius muzikos kūrinio interpretavimo aspektus. Pavyzdžiui, vertinant penkių, dešimt, keturiasdešimt ar netgi šimto balsų sistema, komisija turėtų atskirai vertinti kiekvieno atlikimo teksto tikslumą, techniką, dinamiką, frazuotę, artikuliaciją, interpretacijos originalumą ir pan. Kiekvieno instrumento ekspertai tikrai galėtų pridėti dar nemažai kategorijų, tinkančių konkrečiam instrumentui. Konkrečių vertinimo kategorijų sukūrimas užkirstų kelią komisijai neapibrėžtai vertinti vieną ar kitą atlikimą, kaip „stiprų“ ar „silpną“, vadovautis įspūdžiais „patiko“ ar „nepatiko“. 3. Vertinimo kriterijai Jeigu organizaciniams konkursų komitetams pavyktų sukurti minėtas vertinimų kategorijas, kitas mano pasiūlymas žiuri komisijai padėtų dar objektyviau įvertinti konkursantus. Tai – vertinimo kriterijų sukūrimas. Tai reikštų, kad reikėtų formaliai surašyti, kokiais atvejais konkrečiai kategorijai bus rašomas vienas ar kitas balas. Kitais žodžiais tariant, kiek vienodo pobūdžio klaidų atlikėjams būtų galima padaryti, kad komisija juos įvertintų 8, 9, 10 balų ir pan. Turiu, žinoma, omenyje, ne tik muzikos teksto klaidas, bet ir frazuotės, artikuliacijos ir panašių kategorijų netikslumus. 4. Vertinimo momentiškumas Nors muzika yra subjektyvus menas, konkursai jai prideda nemažai sportinio elemento. O kadangi sportinėse varžybose objektyvumas yra privalomas dalykas, muzikos konkursai taip pat galėtų iš sporto pasaulio pasisemti kai kurių dalykų. Visų pirma – turėtų būti įvestas žiuri komisijos narių vertinimo momentiškumas. Tai reiškia, kad tik nuskambėjus vienam ar kitam kūriniui (kaip ir po atleto ar dailiojo čiuožimo atstovo pasirodymo), komisijos nariai tuoj pat užpildytų konkrečias lenteles skirtas balams rašyti, ir sumestų į tam skirtas dėžutes. Žinoma, tokį balsavimą galima būtų įgyvendinti ir įdiegus elektronines priemones, spaudant mygtukus. Tik reikėtų turėti omenyje, kad tai gerokai padidintų konkurso organizacines išlaidas. Taip pat manau, kad žiuri komisijos paskirti balai neturėtų būti sumuojami su kitų turų balais. Bet kuriuo atveju, vertinimo momentiškumas iškart kilstelėtų muzikos konkursų objektyvumo standartus. 5. Vertinimo viešumas Yra dar vienas būdas, kuris žiuri komisiją įpareigotų konkursantus vertinti kiek įmanoma objektyviau. Tai – vertinimo viešumas. Šį būdą vėlgi matome dailiajame čiuožime. Iškart po čiuožėjų pasirodymo, ekrane paskelbiami įvairių šalių teisėjų paskirti balai. Panašiai ir muzikos konkursuose, žiuri komisijos narių balsai galėtų būti paskelbiami viešai ir tada taptų visiškai aišku, kas ir kaip balsavo vienu ar kitu atveju. Nebūtinai toks rezultatų paskelbimas turėtų vykti iškart po konkursanto pasirodymo, nes tokiu atveju reikėtų elektroninių priemonių, interneto ir pan. Tiesiog manau, kad konkursų internetinėse svetainėse po dienos ar kitos tie rezultatai galėtų būti skelbiami viešai tam tikrą laiką. Tokiu būdu komisijos nariai daug atsakingiau skirtų balus, žinodami, kad jų sprendimai bus paviešinti. 6. Atlikimo viešumas Jeigu komisijos paskirti balsai visuomenei būtų paskelbiami viešai, tai turbūt ir konkursantų pasirodymų garso įrašai taip pat galėtų būti tam tikrą laiką prieinami pasiklausymui. Norint apsaugoti autorines teises, panaudojus kompiuterinių programų nustatymus, nesunkiai galima būtų apriboti garso įrašų atsisiuntimą. Kitaip tariant, būtų galima tik klausyti (angl. audio streaming) kūrinių konkursų internetinėse svetainėse. Be to, negalėjęs konkurso metu išgirsti konkretaus atlikėjo, klausytojas turėtų galimybę interneto pagalba vėliau pasiklausyti, nors ir visų konkursantų ir susidaryti išsamų vaizdą. Taip pat net ir tie klausytojai, kurie galėjo konkurso metu tai padaryti, manau, mielai pasiklausytų jiems patikusių atlikėjų dar kartą. (2023 pastaba: daugelį konkursų pasirodymų dabar jau galima stebėti internetu tiesiogiai). 7. Komisijos monitoringas Nors jau pačiu pirmuoju punktu siūliau atlikimo anonimiškumą, visgi išmaniųjų telefonų paplitimo laikais žiuri komisijų nariams nebūtų sunku palaikyti kontaktą su klausytojais. Suinteresuoti klausytojai galėtų pažeisdami taisykles informuoti kokį nors žiuri komisijos narį apie tai, kuris dalyvis groja. Norint išvengti tokių situacijų, galima būtų iš komisijos narių surinkti telefonus prieš konkretų turą (ir atjungti išmaniuosius laikrodžius). Be to, komisijos narių darbą galima būtų filmuoti. Filmuotą medžiagą galėtų stebėti specialiai tam paskirtas asmuo ar net keli asmenys. 8. Žiuri komisijos pirmininko/pirmininkės rotacija Šiais laikais jau yra įprasta, kad bet kokia vadovaujanti pozicija turėtų kadencijas. Manau, kad ir muzikos konkurso žiuri komisijai vadovaujantis ekspertas ar ekspertė turėtų keistis dažniau. Pavyzdžiui, dviejų kadencijų limitas galėtų būti pakankamai objektyvus ir logiškas. Taip būtų sudaromos sąlygos komisijai periodiškai vadovauti naujiems veidams, kurie galbūt įkvėptų naujų idėjų ir patiems konkursams. 9. Programos suvienodinimas Paskutinis mano pasiūlymas irgi yra paimtas iš sporto pasaulio. Tai – konkurso dalyvių programos suvienodinimas. Čia turiu omenyje, pavyzdžiui, lengvąją atletiką, kai atletai visi rungiasi toje pačioje kategorijoje ir turi nubėgti vienodą atstumą. Tik tokiu būdu galima išsiaiškinti, kuris iš varžybose dalyvaujančių sportininkų yra stipriausias. Panašiai ir muzikos konkursuose, organizacinis komitetas nustatytų visiems konkursantams vienodą kiekvieno turo privalomąją programą. Taip, komisijai ir klausytojams tektų gerokai daugiau varginanti vienodų kūrinių klausymo našta, todėl nesu visiškai tikras dėl šio pasiūlymo įgyvendinimo praktiškumo ir meninio patrauklumo komisijai, atlikėjams ir klausytojams. Tačiau taip būtų išvengiama atvejų, kai vieni atlikėjai pasirenka pačius sudėtingiausius (net ir privalomosios programos) kūrinius, o kiti – neadekvačiai lengvus ar nežinomus. Žinoma, jeigu konkursantai pasirenka kokį nors nežinomą kūrinį, paprastai komisijos nariai turi turėti prieš akis jo natas (taip jau dažnai yra ir daroma). Bet reikia pripažinti, kad vienaip mes klausome niekada negirdėto kūrinio pirmą (ir vienintelį) kartą, o visai kitaip kūrinio, su kuriuo esame artimai susipažinę ir analizavę, gal net patys groję. Tokiu atveju, pro komisijos narių ausis nepraslys jokia reikšminga detalė, kad ir kokia smulki ji bebūtų. Neabejoju, kad šie mano pasiūlymai patiktų ne visiems muzikos konkursų organizatoriams ar žiuri nariams. Suprantu, kad kai kuriems jie pasirodytų kaip nereikalingai varžantys žiuri komisijų darbą, atskleidžiantys konkursų vertinimo „virtuvę“ ar šiaip atimantys iš muzikos meno nemažai subjektyvumo elementų. Be to, dėl kai kurių mano pasiūlymų, konkursai netektų dalies savo spalvingumo programos prasme. Net kai kurie dalyviai galbūt nenorėtų groti vieną ar kitą privalomąjį kūrinį, neturėdami galimybės jį pakeisti kitu, labiau mėgstamu. Nežiūrint to, manau, kad šiais laikais, kai nemažai konkursų laureatų gauna tikrai solidžius prizus iš viešųjų fondų pinigų rezultatų objektyvumo padidinimas yra tikrai reikalingas. Be to, dažnai muzikos konkursai laureatams atveria tarptautinės karjeros galimybes. Tiesa, tos galimybės nebėra tokios ryškios, kaip anksčiau, jau vien dėl pačios konkursų gausos. Kadangi dažnai šalia piniginių prizų laureatai neretai dar gauna ir koncertų, kompaktinių plokštelių leidybos ar vadybos agentūros kontraktų, tai tikrai įpareigoja laikytis objektyvumo. Beje, turbūt pastebėjote, kad nesiūlau konkursų organizatoriams atsisakyti nuostatos, kad žiuri komisijos sprendimai yra galutiniai ir neapskundžiami. Manau, kad komisija nusipelno turėti ramią galvą, jeigu kokiems nors nepatenkintiems rezultatais ar pernelyg gerai savo galimybes vertinantiems konkurso dalyviams kiltų noras skųsti konkurso rezultatus. Kita vertus, kad sumažėtų galimybė komisijų narių sprendimus įtakoti „povandeninėms srovėms“, mano manymu, šie siūlymai tikrai pasitarnautų. Jau įgyvendinus nors vieną iš minėtų idėjų, konkurso dalyviai, ne taip gerai pasirodę konkurse galėtų jaustis pralaimėję garbingoje kovoje, o nugalėtojai – laimėję pelnytai. Dr. Vidas Pinkevičius Vilniaus universiteto vargonininkas VU vargonų studijos "Unda Maris" meno vadovas Lietuvos valstybės dieną noriu su Jumis pasidalinti Lietuvos himnu „Tautiška giesmė“, kurį pedaline fisharmonija atlikau kartu su VU chorais „Gaudeamus“, „Pro musica“ ir „Virgo“ (meno vadovė ir dirigentė – Rasa Gelgotienė) Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje koncerto metu 2023 m. kovo 11 d. Tikimės, kad jums patiks! 2011 metais susikūrusio kolektyvo įdėja yra suvienyti Vilniaus universiteto bendruomenėje esančius vargonų muzikos mylėtojus. Per dvyliką metų vargonų studijoje grojo įvairiausių specialybių ir profesijų VU studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai - filologai, fizikai, chemikai, medikai, istorikai, matematikai, geografai, teisininkai ir kt. Šie mokslo metai “Unda Maris” nariams buvo kaip niekada darbingi. Studijos nariai sugebėjo paruošti net dvi skirtingas vargonų muzikos programas. Tai yra didžiulis pasiekimas, nes groti vargonais yra nemenkas iššūkis. Nors mokydamiesi vargonuoti studentai susiduria su įvairiais sunkumais, viską atperka nuostabūs ir užburiantys didžiųjų VU Šv. Jonų bažnyčios vargonų garsai. Vargonuodami studijos nariai ne tik plečia savo muzikinį bei kultūrinį akiratį, bet ir pailsi nuo kasdienių rūpesčių, dalinasi savo patirtimis, stiprina bendruomeniškumą. VU Šv. Jonų bažnyčia 2023-06-03 d. 18 val. VU vargonų studija “Unda Maris” Vad. dr. Aušra Motūzaitė - Pinkevičienė ir dr. Vidas Pinkevičius PROGRAMA Johannas Sebastianas Bachas (1685-1750) Choraliniai preliudai: “Jesus Christus unser Heiland” BWV 665, “Kommst du nun, Jesu, vom Himmel herunter” BWV 650, “Wo soll ich fliehen hin” BWV 646 atl. Benas Matuzevičius Graham Twist (1958) “Idyll” atl. Karolina Indrulytė J.S. Bachas Mažasis preliudas ir fuga e-moll BWV 555 Choralinis preliudas “Jėzus lieka mano džiaugsmas”, BWV 147/10 atl. Regina Dainytė J.S. Bachas Preliudas C-dur BWV 846/1 atl. Nurlana Aliyeva Vidas Pinkevičius (g. 1976) “Easy fanfare” Op. 94 Meditacija ukrainiečių liaudies dainos “Mėnesienos naktis” tema Mykhailo Verbytsky (1815-1870) Ukrainos valstybinis himnas atl. Sofiia Osadchuk Josef Rheinberger (1839-1901) Sonata Nr. 12 Des-dur, Op. 154 II d. Pastorale III d. Introdukcija ir fuga atl. Benas Matuzevičius Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt |
Prenumeruokite šį tinklaraštį Ačiū!Jūs sėkmingai užsiprenumeravote šį tinklaraštį. Autoriusdr. VIDAS PINKEVIČIUS |